Ar pakilti iš pelenų, ar ne?

Mieli šio puslapio lankytojai, tiek užklydę tyčia, tiek netyčia, tiek atvesdinti prievarta (googlė ir pan.), tiek savo noru su didžiausiu džiaugsmu surinkę OTF savo naršyklės lange: ar reikia pritaikyti elektrošoko terapiją šiam tinklaraščiui ir atgaivinti?

Šis didis klausimas iškilo iš, atrodo, užverstos knygos gelmių tuomet, kai pažvelgiau į jos vartymo (t.y. lankomumo) statistiką po apsilankymo pas Pinkcity.lt. Archyvuose dūlintys puslapiai susilaukia tipiškai nuo 25 iki 150 kasdienių lankytojų, kiekvieno tylos mėnesio “apyvarta” siekia nuo maždaug 550 iki 1200 (paspaudimų? lankytojų? Nežinau, ką ten WordPress statistikos pateikia, gal ir visus paieškos robotų vizitus įskaičiuoja).

Taigi, kas netingim, paliekam komentarą šiame įraše apie prisikėlimo galimybę. Kitų metų sausio pirmąją priimsiu sprendimą.

30 dienų atminties gerinimui. 21 diena.

Nepaisant visų pašalinių veiklų, kurios užpildė praeitą ir šią savaites, padarysiu dar vieną įrašą apie atminties gerinimą. Trumpą.

Apie pakaitalų paieškas. Knygos skyrelis paremtas pavyzdžiais. Tarkime, mokomės užsienio kalbos žodžius. Juk būna, kai kas nors primena žodžio pradžią, arba bendrą skambesį, atsimenam ir žodį? Vadinasi, jei pavyktų atgaminti skambesį, o gal tiesiog prisiminti kažkokią užuominą į žodžio skambesį, bus įmanoma atgaminti ir patį žodį. Pavyzdžiui: anglų kalboje “klientas” (customer) gali būti surišamas su lietuvišku žodžiu “kastume”, kurį prisiminus bus kur kas lengviau atgaminti ir “customer” tarimą. Kaip atsiminti “kastume”? Tam tinka jau aptartos technikos. Ypač vizualizacija, surišta su klientu ir kasimu. Galime įsivaizduoti, kad ateina juokdarys klientas, atsineša kastuvą ir klausia: kas būtų, jei iškastume grindyse duobę?
Kitas metodas — kombinavimas. Žodis kibernetika gali būti atsimintas kaip kibiras ir etika. Vizualizacija — pavyzdžiui, mokyklos etikos mokytoja, einanti ant galvos užsidėjusi kibirą vietoje skrybėlės. Na, o N raidę teks atsiminti.
Toliau. Sudėtingus jungtinius žodžius arba žodžių junginius galima gauti apjungus keletą kitų žodžių, turinčių panašius garsus, į rišlų sakinį. Pavyzdžiui nykštukinė marmozetė. Nykštukas kiša marmeladą į rozetę. Prisiminus, kaip sudarytas sakinys ir kokios jo dalys sudaro bandomo prisiminti pavadinimo esmę — atgaminti nebus sunku. O vaizdas, kai nykštukas murmėdamas stenėdamas stengiasi marmeladu užkišti rozetės skyles, tikrai nekasdieniškas — vadinas, kartu ir gerai įsimenamas.
Naudojant šias technikas, galima sugalvoti įvairiausių užduočių ir žaidimų (pavyzdžiui, vienas žmogus sugalvoja žodį, kitas bando jam parinkti tinkamą pakaitalą, arba vienas duoda užuominas į žinomų terminų ar žodžių pakaitalus, o kitas bando atspėti, ką užkodavo pirmasis). Tai naudinga lavinant pakaitalų paieškos ir atstatymo atgal įgūdžius.

Ankstesnis straipsnis: 30 dienų atminties gerinimui. 20 diena.

30 dienų atminties gerinimui. 20 diena.

Šiuo skyreliu pradėjau paskutinį knygos trečdalį. Atrodo, liko jau gan nedaug puslapių, tačiau dėl įvairių priežasčių nelabai pavyksta prisėsti ir juos paskaityti. Tad pratęsimas — po eilinės pertraukėlės.

Tarkime, kad yra daug spalvotų kanceliarinių sąvaržėlių. Jei jas sukabinsime į grandinėlę, tuomet, radę vieną sąvaržėlę, rasime ir kitas — nes kiekviena kita iš jų bus “prikabinta”, t.y. sujungta su prieš tai buvusia. O jei taip sujungti sąrašo punktus? Vienintelis reikalingas dalykas — tinkama jungtis.

Sujungimas ir prijungimas.

30 dienų atminties gerinimui. 19 diena.

Šios dienos skyrelyje pastebėjau, kad labai daug referuojama į 28-ą skyrių. T.y. yra vietų, kuriose išsireiškiama maždaug “tai yra analogiška, kaip ir 28-ame skyrelyje aprašytoje metodikoje”. Matyt, originali skyrių tvarka knygoje buvo kiek kitokia, o redaktoriui ar kam nors kitam ją pakeitus ir stengiantis išvengti skyrelio perrašymo, tiesiog buvo pakeistos nuorodos. O tema — apie raidžių ir paveikslėlių sąryšius.

30 dienų atminties gerinimui. 18 diena.

Seni mokyklos laikai. Ruošiantis kontroliniui, tenka “iškalti” apie Saulę besisukančių planetų pavadinimus. Didžiausius Lietuvos ežerus. Įvairių valstybių “kaimynes”. Europos valstybių sostines. Pažįstamas vaizdas, a? O juk pasitaikydavo, kad atrodo “na žinojau, tikrai mokėjau tuos ežerus, va prisiminčiau pradžią — viskas būtų gerai, atgaminčiau ir pilną pavadinimą”. Arba — galvosūkiai, kuriuose žodis paslėptas, ir atidengiama tik po vieną raidę, pradedant pirma. Dažnai jos užtenka, kad atspėti ir pilną žodį. Ir kaip visa tai pritaikyti dabar? Knygos skyrelis — būtent apie tai.

30 dienų atminties gerinimui. 17 diena.

Neilgas praktinis skyrelis. Tarsi praeito įrašo pratęsimas.

Pasakojimo/istorijos atsiminimas. Esminės trys technikos, aprašytos knygos skyrelyje: peržiūros, “trigeriniai” žodžiai ir žodžių žemėlapiai (word maps), panašūs į “minčių žemėlapius“. Jie — koncepcinių žemėlapių porūšis.

30 dienų atminties gerinimui. 16 diena.

Juk vaikystėje klausydavomės pasakų, kurias sekdavo tėvai, seneliai? Kai vakarais būdavo sunku užmigti, kviesdavomės vyresniuosius ir zyzdavom tų pačių, dešimtis kartų jau girdėtų, dažniausiai liaudies sukurtų, pasakojimų. Tiesa? Nors visus juos ir taip jau mokėjome mintinai, vos kelis kartus išgirdę. Perpasakotas pasakojimas — tai nekintantys faktai, kiekvieną kartą įgaunantys vis kitą atspalvį, nes pasakotojas kažką įpina ar kažką išima. Tai esmės nekeičia. Esmė — pagrindiniuose faktuose. Išgryninus pasaką, turėsime tik krūvą faktų. Jais pasinaudodami, galėtume sukurti kitą pasaką, kuri, tikėtina, bus visiškai kitokia gramatiniu požiūriu: skirtinga sakinių struktūra, ilgis. Net kažkiek skirsis turiniu. Tačiau pasakos apie tuos pačius faktus. Kaip programuotojas, palyginčiau: turėdami tuos pačius pradinius duomenis, galim gauti vienodus rezultatus naudodami skirtingas programas. Apie faktus ir pasakų kūrimą — šios dienos knygos skyrelis.

Pasakojimo sukūrimas. Norint atsiminti sąrašą tam tikrų informacijos darinių, galima juos “įvynioti” į pasakojimo “apvalkalą” kaip pagrindinius faktus. O pasakojimą nebus sunku atsiminti. Ypač jei jis atitiks atminties schemas ir scenarijus. Arba — atvirkščiai, bus labai netikėtas. Kuriant pasakojimus, taip pat stimuliuojama vaizdinė atmintis, kas padeda tvirčiau pernešti informaciją į ilgalaikę atmintį.

30 dienų atminties gerinimui. 15 diena.

Pusiaukelė. Kuo toliau, tuo straipsneliai knygoje (taigi ir čia) trumpesni. Dėl įdomumo suskaičiavau: po šios dienos bus perskaityta 60% pagal puslapių kiekį. Darau išvadą, kad pirmiesiems skyriams — teorijai ir motyvacijai — vietos knygelėje skiriama daugiau, nei pačių technikų aprašymui.

Kalbėtis apie tai, ką norima įsiminti, yra vienas iš būtų įtvirtinti informaciją ilgalaikėje atmintyje.

30 dienų atminties gerinimui. 14 diena.

O 14-as skyrelis gali pretenduoti į trumpumo rekordą. Maždaug keturi puslapiai originalaus knygos teksto. Ir labai paprasta idėja.

“Iškalimas”. Norint atsiminti itin trumpą informaciją, galima naudoti standartinį “iškalimą” — tą pačią informaciją mintyse ar balsu pakartoti daug kartų iš eilės, kol pavyks mechaniškai atsiminti. Galima kombinuoti tuo pačiu metu su vizualizacija bei susikoncentravimo ir kitais metodais.
Taikymas: telefono numerių (aišku, užsirašyti kur kas geriau, bet čia extra atvejui), vardų, pavardžių, terminų, užsienio kalbos žodžių, apibrėžimų, sąrašų, kelio nurodymų ar pan. įsiminimui.
Pratimas: kiekvieną dieną stengtis “iškalti” kelis dalykus. Po kurio laiko (tą pačią ar kitą dieną) pabandyti atgaminti. Sekti rezultatus.

Ankstesnis straipsnis: 30 dienų atminties gerinimui. 13 diena.

30 dienų atminties gerinimui. 13 diena.

The magic number 13. Būtent tiek dalykų sugebėjau įsiminti iš 15 sąraše esančių žodžių. Ir būtent šiuo numeriu pažymėtas skyrelis. Nieko ypatingo, skyrelis trumputis, ir pauzė tarp įrašų atsirado ne dėl jo sudėtingumo. Tiesiog paskutinėmis dienomis ne visada pavykdavo rasti laiko su atmintimi užsiimti. Disciplinos ir miego trūkumas :-) O miego trūkumas, įtariu, reiškiasi dėl fizinio aktyvumo trūkumo. Pačio laiko miegui kaip ir užtenka — 6-8 valandos. Bet ką aš čia… Grįžtu prie temos.

Peržiūros, peržiūros, peržiūros… Informacija atmintyje turi “išdilimo” požymį.