30 dienų atminties gerinimui. 11 diena.

“Po ilgos pertraukos” atminties gerinimas tęsiamas. Šiandien — apie tai, kodėl pasakas ir paskaitas atsiminti paprasčiau, nei išvardintą sąrašą pirkinių pagal eiliškumą.

Schemos ir scenarijai. Vienas iš būdų geriau įsiminti informaciją — ją pritaikyti schemai ar scenarijui (schema ir script). Šiuo atveju reikia būti apdairiu: kartais taip įsiminta informacija gali būti atkuriama iškraipyta. Schema. Tai — apibendrintos žinios apie tam tikrą situaciją. Pavyzdžiui, gydytojo kabinetą. Lengviausia atsiminti informaciją, kuri atitinka schemą, arba kuri ypač netikėta schemoje. Bendrosios praktikos gydytojo kabinete tikėtina pamatyti svarstykles, stetoskopą. Okulisto kabinete — lentelę su simboliais regai patikrinti. Tačiau lygiai taip pat pas gydytojus užkliūtų ir įstrigtų atmintin kampe stovinčios automobilio padangos arba jei gydytojas vietoje balto chalato vilkėtų statybininko kombinezoną. Analogiškai, dažnai lankantis parduotuvėje įprantama ieškoti tam tikrų prekių konkrečiose vietose, t.y. susidaryti sau parduotuvės schemą. O jei kas nors perkeltų visas prekes iš vienų vietų į kitas — būtų visiškai prarasta orientacija, nes schema nebeatitiktų tikrovės. Produktai, kuriuos buvo galima rasti “automatiškai”, tampa ilgų paieškų objektu. Bendru atveju, turint tam tikrą schemą, galima naujus faktus klasifikuoti pagal schemos vaizdą. Taip sudaromi vadinamieji “minčių žemėlapiai” (mindmaps, yra daug programinės įrangos, skirtos juos sudarinėti, pavyzdžiui, atviro kodo FreeMind arba komercinės: ConceptDraw, Mindomo, MindVisualizer. Taip pat žr.: The Mind Mapping Software Weblog bei How to make a mind map in 8 steps).
Scenarijus — orientuotas į įvykių eigą. Tai įprasta, tikėtina, abstrahuota veiksmų, įvykių, elgesio seka. Dažnai sunku pasakyti, ar tam tikra veiksmų seka yra scenarijus, ar kiekvieną kartą unikali. Tačiau scenarijus galima rasti dažniau, nei atrodo. Pavyzdžiui, tipiškas elgesys kavinėje gali būti toks:

• įeiti
• palaukti, kol atsilaisvins stalelis
• iš meniu išsirinkti patiekalus
• sulaukti padavėjo(s)
• užsakyti
• pakalbėti su kartu atėjusiais žmonėmis
• sulaukti patiekalų
• pavalgyti
• paprašyti sąskaitos
• atneštą sąskaitą apmokėti
• palikti arbatpinigius
• išeiti

Kelis pavyzdžius galite rasti Behavioral Script Wiki svetainėje.
Nuo teorijos — prie praktikos. Kaip tai gali padėti?
Informacijos struktūrizavimas kategorijomis. Hierarchinis kategorizavimas (manau, tas pat liečia ir tinklinį kategorizavimą, nes žmogui gana natūralu sudarinėti ne tik hierarchinius, bet ir informacinius tinklus — pavyzdžiui, sultys siejasi su obuoliais ir buteliu. Obuoliai — su dėže. Buteliai ir dėžė — su tara. Gaunamas uždaras ciklas: x-sultys-butelys-tara-dėžė-obuoliai-sultys-x) padeda įsiminti daug panašios informacijos. Pavyzdžiui, paukščius — jų išvaizdą ir savybes. Paukščiai gali būti kategorizuojami pagal gyvenamą aplinką, dydį, spalvas, snapo, uodegos formą ir t.t. Esmė: informaciją suskirsčius nedideliais kiekiais (”magiškas skaičius 7“), ją atsiminti lengviau. Prisiminus kategoriją, kartu atgaminamas ryšys į sub-kategorijas. O mokantis užsienio kalbos, padeda teminiai žodynai.
Schemos ar scenarijaus panaudojimas situacijos atgaminimui. Norint atsiminti, pavyzdžiui, kas vakar įvyko kavinėje per pietus, galima bandyti taikyti aukščiau aprašytą scenarijų. Kiekvienu momentu tam tikros kategorijos atsiminimas “sužadins” kitų įvykių prisiminimą. Pavyzdžiui, “pavalgyti” gali priminti, kad buvo labai nepatogus, sulankstytas peilis ar įskelta lėkštė. “Apmokėti” — apie pietų kainą. Ir panašiai.
Praktika. Kartais verta po tam tikro įvykio susidaryti scenarijų ir schemas. Tuomet, pavyzdžiui, jei vadovas paklaus apie vakar vykusią konferenciją, atgaminti jos eigą bus lengviau. Jau pats bandymas sukurti scenarijų reiškia, kad stengiamasi prisiminti praeities įvykius vos tik jie baigiasi. Taip pat patys įvykiai stebimi dėmesingiau, žinant, kad vėliau reikės juos prisiminti scenarijaus ir schemų sudarymui.
Problemos. Schemos ir scenarijai turi esminę problemą — jie dažnai priklauso nuo patirties. Todėl toje pačioje situacijoje vienas žmogus gali įsiminti vienus dalykus, kitas — kitus. Pavyzdžiui, vienas, vadovaudamasis patirtimi, turi susidaręs vieną nuomonę apie biuro interjerą ir reikalingiausius daiktus, kitas — kitą. Tuomet, trumpai leidus abiems pažvelgti į kabinetą, ir po to paprašius išvardinti jame buvusius daiktus, tikėtina, kad daiktų sąrašas bus daugiau ar mažiau skirtingas. Be to, abiejuose sąrašuose dar gali ir būti įvardinti daiktai, kurių kabinete iš tiesų nebuvo. Tai yra dėl tos pačios patirties — jei žmogus neįsivaizduoja stalo be stalinio kalendoriaus, jei neatkreips dėmesio jog ten kalendoriaus nebuvo, gali sau įsiteigti kalendorių matęs.
Kalbinė informacija. Dėl scenarijų ir schemų yra lengva atsiminti papasakotos istorijos turinį (esminius dalykus, jų nuoseklumą, kai kurias detales), tačiau sudėtinga atpasakoti žodis į žodį. Tai yra dėl verbalinės informacijos abstrahavimo į reikšmes ir esmes (gal ir vaizdinius) ir jų, o ne pažodinio garsų, įsiminimo. Taip gimsta įvairūs gandai, o vaikystėje būna labai smagu žaisti “sugedusį telefoną“. Kiekvienas žmogus, perpasakodamas tai, ką girdėjo, įpina savo detalių, kartais prideda savo patirties, nuomonės ar kažkur kitur girdėtų dalykų. Tad informacija gali gana smarkiai skirtis nuo pradinės.
Tokio tipo atmintį galima treniruoti taip: į diktofoną iš kur nors įrašyti trumpus sakinius (5-10 žodžių), juos išklausyti ir bandyti pakartoti. Vėliau sakinius ilginti (iki 16-20 žodžių). Svarbu ne tik atsiminti esmę, bet kuo įmanoma tiksliau pakartoti žodžius pagal eiliškumą (jų nekeičiant sinonimais). Po to galima didinti sakinių skaičių — naudoti ne vieną, o kelis, logiškai apjungtus arba ne.

Trumpai apžvelgiant skyrelį, galiu pasakyti, kad aš lygiai taip pat perskaitytą informaciją aprašau čia. Kartais įdedu savo patirties, kažkur jau kitur girdėtų ar skaitytų dalykų. Kai kuriuos pavyzdžius pakeičiu savo sugalvotais, man paprastesniais ir labiau suvokiamais. Kažką praleidžiu. O kai kada tiesiog žiūriu į knygos poskyrį, permetu akimis ir esminius sakinius užrašau. Tačiau žodis į žodį neatgaminu, tad nuo klaidų ir nelogiškų sakinių derinimo šie įrašai nėra apsaugoti :-)

P.S. jei įdomu — angliški vikipedijos straipsneliai apie žinių vaizdavimą ir žinių valdymą.

Ankstesnis straipsnis: 30 dienų atminties gerinimui. 10 diena.