30 dienų atminties gerinimui. 7 diena.

Paskutiniu metu pastebėjau, kad pavyksta vis geriau susikaupti. Tiesa, naudoju knygoje neaprašytą (jis, pasirodo, aprašytas šiame skyrelyje) metodą — saviįtaigą. Prieš pradėdamas skaityti svarbų straipsnį, knygą ar norėdamas atidžiai išklausyti ir įsisavinti pasakytą informaciją, mintyse pagalvoju “o kam man to reikia?”. Taip per keliolika sekundžių susiformuoja aiškus scenarijus, parodantis smulkių dalykų įtaką didesniems ateities siekiams (matėt filmą “The Butterfly Effect“?). O jau po to natūraliai norisi būti atidžiam ir nieko nepraleisti pro akis ar ausis.

Ši, septintoji tema — tarsi šeštosios tęsinys. Praeitame straipsnelyje pateikti pagrindiniai sveiko gyvenimo principai, padedantys palaikyti gerą fizinę žmogaus būklę. Emocinė/psichinė būklė yra lygiai taip pat svarbi. Tad šiandien — apie stresą, baimę ir kaip juos sumažinti.

Geresnei atminčiai — mažiau streso ir baimės. Stresas turi teigiamą ir neigiamą poveikį. Teigiamas: nedidelis stresas padidina adrenalino kiekį kraujyje. Atsiranda papildomos energijos, jaučiama didesnė motyvacija darbui.Neigiamas: apima baimės jausmas, įtampa, žmogus tampa nervingas. Po kurio laiko, nuslūgus adrenalino bangai, staiga gali apimti visiškas nuovargis. Tad svarbu sugebėti išmokti laiku pajusti per didelės įtampos požymius ir save nuraminti. Kitaip sakant, “atvėsti”. Knygoje aprašomi keturi žingsniai sumažinti stresui.
“Atvėsimas” naudojant relaksacinius metodus. Yra daug įvairių nusiraminimo metodų. Juos galima išbandyti esant vienam, ramioje aplinkoje, o įpratus — naudoti visur, kur tik reikia ir įmanoma dėl aplinkos specifikos. Keletas metodų pateikiama ir knygoje:

• Dėmesio į kvėpavimą sutelkimas. Stebėti įkvėpimus ir iškvėpimus. Lengvai pajudinti kūno dalis. Įkvėpti. Jausti, kaip oras įeina į kūną ir nuslenka į kurią nors vietą. Iškvėpti. Mintyse sau kartoti: “Aš atsipalaidavęs. Aš atsipalaidavęs”.
• Kūno nuraminimas. Įtempti visus kūno raumenis kiek įmanoma daugiau. Tada — staigiai, kiek įmanoma daugiau, atpalaiduoti. Pakartoti tai 3 kartus. Tuomet įtempimą ir atpalaidavimą taikyti skirtingoms kūno dalims. Pradedant pėdomis, baigiant galva. Kiekvieną kartą mintyse kartoti “Mano pėdos [blauzdos, ..., akys, galva] dabar jaučia šilumą ir yra atsipalaidavę”. Galima mintyse įsivaizduoti, kaip energija plūsta į kūno dalis. Po viso pratimo sau pasakyti — “Dabar mano visas kūnas jaučia šilumą ir yra bei bus atsipalaidavęs, kad ir kas benutiktų”.
• Dėmesio sutelkimas į raminantį garsą ar vaizdą. Galima įsivaizduoti besileidžiantį liftą ir save viduje. Sulig kiekvienu aukštu jaučiamas vis didesnis atsipalaidavimas. Arba ant bangų besisupančius jūros arkliukus. Jausti, kaip bangavimas padeda atsipalaiduoti. Arba, garsiai ir ilgai tarti vieną garsą, pavyzdžiui “O” ar “A”. Įsivaizduoti, jog garsas užpildo visą erdvę galvoje, ir nieko daugiau ten nelieka.
• Stresą mažinantis “trigeris”. Panašiai, kaip jau anksčiau minėtoje NLP “inkaravimo” metodikoje, reikia kūno signalo (pvz. suglaustų dešinės rankos nykščio ir didžiojo piršto), kuris susietų šį judesį su atsipalaidavimo būsena. Tam galima sukelti kūno signalą, ir kartoti “aš ramus, atsipalaidavęs”, tuo pačiu metu jaučiant ramybę. Pakartojus keletą kartų, tą patį kūno signalą galima vėliau sužadinti esant įtampai. Tai turėtų padėti atsipalaiduoti.

Šie metodai tik padeda palengvinti simptomus, tačiau nepadeda išvengti pačių streso priežasčių. Toliau — apie priežasčių šalinimą.
Įtampos ar streso priežasties išsiaiškinimas. Jaučiant įtampą, galima “stabtelėti” ir pažiūrėti iš šono, kas tą įtampą sukelia. Mintis verta užsirašyti, kad ir padrikai — tai padės nepamiršti streso priežasčių vėliau.
Nuspręsti, kaip išvengti streso ar įtampos šaltinių. Esant toje pačioje atsipalaidavimo būsenoje bei žinant streso priežastį, reikia savęs paklausti, ką daryti, norint išvengti streso priežasties. Dažnai atsakymai į šį klausimą ateina spontaniškai iš vidaus.
“Problemų dėl problemų” atsikratymas. Vidinis dialogas, kuriame sukasi mintys apie “negaliu”, “nepavyks”, “ne mano jėgoms”, “kodėl taip, o ne kitaip”, “kodėl man” — vienas iš didelių stabdžių. Šios mintys ne tik nepadeda, bet ir kenkia, nes (žr. antros dienos įrašą) sukelia grandinę neigiamų minčių ir nuteikia negatyviai. Tad — “don’t worry, be happy“, nes kitaip prezentacija, kuriai ruošiatės ir prieš ją bijote, kad kažką užmiršite, gali ir nepavykti, “nes kažką užmiršite” :-)
Rūpesčių ir baimės nugalėjimas. Keturi būdai:
Alternatyvus scenarijus. Vietoje to, kad įsitempus nervintis, galima įsivaizduoti tokią situaciją: esat kino filmo režisierius. Štai scena, kuri Jums artėja realiame gyvenime. Vienas aktorius, vaidinantis Jūsų rolę, ateina pasiklausti pas Jus, kaip kino režisierių, ką pagal scenarijų jis turi dabar daryti. Direktoriau, sakyk kažką aktoriui. O jis tegul klauso ir vykdo. Tuomet viskas bus pagal scenarijų. Direktoriau, gali tiesiog pasakyti “atsipalaiduok ir palauk scenos”. Beje, man šis metodas šiek tiek primena knygoje “Mano nuostabi ateitis. NLP - sėkmės technologijos” aprašytą vieną iš metodų, skirtų atsikratyti fobijomis.
Norimo rezultato vizualizacija. Įsivaizduojant norimą pasiekti rezultatą, lengvą susitvarkymą su galima nesėkme yra kur kas lengviau suvaldyti nesėkmės baimę, nes pozityviai galvojama apie tai, kas bus, įveikus prieš akis esantį žingsnį.
Kartok, kad “Tu padarysi tai”: pirmas dalykas — nusiraminti, “atvėsti”. Tada sau pasakyti “aš galiu tai padaryti. Ir imu daryti”. Ir mintyse matyti vaizdą, kaip viskas pasiseka gerai.
Susitaikyk, kad įvyko tai, kas įvyko. Būtina daryti viską, kas tik įmanoma, tačiau jei kažkas nepavyksta pagal planą net ir dedant didžiausias pastangas — reikia su tuo susitaikyti ir tai priimti kaip pamoką. Matyt, taip turėjo atsitikti. Vietoje graužimosi, pykčio ar streso, galima atsipalaiduoti, nusiraminti ir ruoštis kitai progai, kai vėl bus suteikta galimybė bandyti pasiekti tikslą.
Ryšys tarp atminties ir baimės — akivaizdus. Kiek kartų teko užmiršti, atrodo, taip gerai žinomus dalykus, kai jų staiga kažkas paklausia streso būsenoje? Taigi — “relax, take it easy. But don’t forget: You can do anything - but not everything“.

Gaila, pareigingai nepildau savo “atminties žurnalo”. Ir neužsiimu pakankamai fizine veikla :-( Na bet maitintis pradėjau kažkiek sveikiau. Jau kelios dienos iš eilės racione daugiau vaisių, daržovių ir žuvies, ir mažiau mėsos, saldumynų ir druskos ;-)

Ankstesnis straipsnis: 30 dienų atminties gerinimui. 6 diena.