Šiandien — penkta “atminties gerinimo diena”. Pirmas darbas — “atminties žurnalo” papildymas naujais įrašais. Nieko ypatingo neįvyko, apart to, kad kažkuriuo momentu, būnant netoli parduotuvės, atmintyje iškilo pirkinių sąrašas, įsimintas trečią eksperimento dieną. Žurnalą pildau pagal vakar perskaityto knygos skyrelio patarimus. Apie atminties “skyles” nepamenu :-) , o ilgalaikis tikslas — sugebėti atsiminti bent tris dešimtženklius telefono numerius (taip pat žr. trečios eksperimento dienos įrašą). Viena iš idėjų, kaip pagerinti atmintį — ryte, einant į darbą, atsiminti kelių įdomesnių sutiktų automobilių valstybinius numerius. Vėliau juos pabandyti atgaminti (su uždelsimu).
Tikslas šiam vakarui — penktasis knygos skyrelis. Daug pasako jau pati antraštė:
Būk dėmesingas!!! Daugeliui kyla sunkumų atsiminti įvairius dalykus dėl to, kad įsimenant tam buvo skirta per mažai dėmesio. Žmonės daug ką yra pratę daryti paskubomis, nesusikoncentravę. Tačiau būti dėmesingam galima išmokti. Knygoje pateikti keli metodai ir užduotys, kuriuos kartojant lavinamas dėmesys ir tuo pačiu atmintis.
“Susikaupimo” trigerio sukūrimas. Perskaičius skyrelį, pasirodė, jog aprašomas metodas panašus į NLP metodikos “inkarus”. Tam tikras veiksmas, pojūtis arba mintis surišama su susikaupimo ir dėmesio sutelkimo būsena. Pavyzdžiui, norint savo sugalvotą gestą ar vaizdą priskirti susitelkimo būsenai, galima įsivaizduoti šį vaizdą ar laikyti gestą (pvz. suspausti nykštį su smiliumi), ir tuo metu stengtis būti kuo labiau susikaupusiam bei kartoti mintyse maždaug taip: “aš būsiu susikaupęs. Labai dėmesingas ir susidomėjęs, ir tiesiog užrakinsiu visą informaciją savo atmintyje tam, kad vėliau ją bet kada lengvai atgaminčiau”. Apie minutę-dvi. Kitą dieną tai reikia pakartoti, rekomenduojama praktinėje situacijoje, prieš ką nors stengiantis atsiminti. Po savaitės, kasdien tai panaudojant, užteks tik pagalvoti apie vaizdinį arba aktyvuoti gestą. Tuo pačiu būdu dėmesį galima sutelkti jaučiant, kad jis prarandamas, pavyzdžiui, ilgai klausant nuobodaus, tačiau informatyvaus ir svarbaus monologo.
Kitas būdas — jautriau naudoti pojūčius: regimuosius ir girdimuosius. Stebint ir klausant pranešimą, galima itin atidžiai fiksuoti vaizdus ir garsus. Net save įsivaizduoti kaip kamerą ar diktofoną. Knygoje aprašomi keli tokius pojūčius lavinantys pratimai.
Atidžiau stebėti daiktus. Apie minutę stebėti prieš save esantį vaizdą. Geriausia, jei jame būtų žmonės, nebūtinai minioje, daiktai… Jei tokios galimybės nėra — galima stebėti paveikslėlį, kuriame pavaizduota tokio tipo scena. Atsiminti viską, kas tik įmanoma: kokie objektai scenoje, kaip jie atrodo, formos, spalvos, tarpusavio sąveika, ryšiai ir t.t. Stengtis visa tai “paimti” kaip fotoaparatas paima kadrą. Po to nusisukti (arba uždengti paveikslėlį). Jei tik įmanoma — trumpai užsirašyti, kas atsimenama, arba bent kruopščiai tai apgalvoti. Vėl grįžti į scenos aplinką arba peržvelgti paveikslėlį, ir patikrinti, kiek prisimintų faktų teisingi, kas nepastebėta, o kas — išsigalvota. Ilgainiui taip išvystomas dėmesys detalėms, atmintis tampa tikslesnė. Verta patikrinti ir atsimenamos informacijos kiekį: suskaičiuoti paveikslėlyje/realybėje esančius objektus ir palyginti su atsimintų objektų skaičiumi. Progresą patartina užsirašinėti.
Klausyti tai, ką girdi. Pasidarius trumpą 2-3 minučių audio įrašą (pokalbis, TV ar radijo laidos ištrauka, gatvės triukšmas, kiti garsai), susikaupti ir įrašą perklausyti. Būti itin dėmesingam, kad vėliau pavyktų viską atgaminti. Galima įsivaizduoti save esant įrašinėjimo mašina, sugebančia viską užfiksuoti. Nebūtinai žodis žodin, tačiau kiekvieno sakinio esminė mintis, prasmė yra svarbi. Po to, palyginus atgamintų faktų skaičių su įrašytų faktų skaičiumi, galima save įvertinti ir stebėti tolimesnį progresą. Taip pat užfiksuoti ir įsimintų faktų skaičiaus santykį su realiai įrašytų faktų skaičiumi.
Žiūrėti, lyg būnant kamera. Klausyti, lyg būnant diktofonu. Tai galima praktikuoti visur, kur tik tenka pasyviai stebėti aplinką ar klausytis kitų. Trumpai apžvelgus ir įsiminus vaizdą, dėmesį reikia nukreipti į šalį ir mintyse trumpai atgaminti kiek įmanoma daugiau detalių. Po to — pasitikslinti pagal originalų aplinkos vaizdą. Klausant, galima stengtis trumpam sutelkti visą dėmesį į tai, kas kalbama, ir atsiminti trumpą, tačiau tikslią pokalbio ištrauką. Mintyse greitai perbėgti per tai, kas atsimenama, ir pajausti, ar kažko trūksta, ar pokalbio ištrauka atsimenama puikiai.
Objektų tyrinėjimas. Prieš save pasidėti keletą objektų ir juos atidžiai, detaliai apie minutę tyrinėti. Įsiminti objektų pavadinimus, formas, spalvas, sąryšius, kiekį ir t.t. Tada objektus nuimti arba žvilgtelti kitur, ir pabandyti atgaminti visą vaizdą tuščioje vietoje. Galima sekti savo progresą matuojant užduoties atlikimą taškais: du taškai už teisingai atgamintą faktą, minus vienas — už neatgamintą, ir minus du už “sugalvotą”.
Konspektuoti, kur tik įmanoma. Konspektavimas, net jei niekada nebus pažiūrima į konspektus vėliau, naudingas dėl to, kad tuo metu yra skiriamas didesnis dėmesys tam, kas matoma ar girdima (juk tai, kas išgirsta, dar reikia ir sukonspektuoti!). Pavyzdžiui, paskaita, pristatymas. Be to, rašymas — kinestetinė veikla, t.y. kitos rūšies nei klausymas ar matymas, todėl dėmesys ne tik pasidaro didesnis, bet ir įvairiapusiškesnis.
Proaktyvus klausymas. Galima klausyti ne pasyviai, o mintyse apgalvojant tai, kas pasakyta, pamąstant, ar verta su tuo sutikti, ar ne. Pagalvoti apie kitus susijusius dalykus. Kadangi kalbama kelis kartus lėčiau, nei žmogus gali mąstyti, mąstymas apie kalbamus dalykus yra puikus koncentracijos ir geresnio įsiminimo būdas. Tik svarbu per daug neįsijausti ir nepradėti vidinio monologo su savimi, kuris atitrauktų nuo klausymo.
Pagerinti domėjimosi sugebėjimus. Pavargus galima padaryti “trumpą protinę pertraukėlę” — kelioms sekundėms atsijungti, pavyzdžiui, nuo klausymosi veiklos, apsidairyti aplink ir jausti, kaip aplinka suteikia energijos. Galima pasitelkti humorą ir pranešėją ar kalbantįjį įsivaizduoti atrodantį humoristiškai. Arba, pavyzdžiui, įsivaizduoti energijos teikiantį vaizdą — atletą, energetinio gėrimo reklamą ar pan. Tačiau — bet kuri tokia poilsio veikla turi tetrukti tik keletą sekundžių ir per daug neišblaškyti.
Taigi — dėmesys ir koncentracija yra lavinami. Svarbu to neužmiršti daryti.
Ankstesnis straipsnis: 30 dienų atminties gerinimui. 4 diena.
RSS
