Vakar buvo užimtas šeštadienis, tad atminties gerinimo eksperimentą tęsiu tik šiandien. Internete radau saitą MindTools, kuriame yra aprašytos ir kelios atminties gerinimo technikos.
Sausio 6-osios tikslas: perskaityti antrąjį knygos skyrelį.
Kaip veikia tavo ilgalaikė atmintis. Ilgalaikę atmintį galima palyginti su kompiuterio kietuoju disku, o darbinę — su operatyviąja atmintimi. Ilgalaikė atmintis išlaiko įvairią informaciją (patirtį, vaizdus…), tačiau šią informaciją surasti gali būti nelengva, ypač jei su ja kurį laiką nebuvo dirbama. Pagal atsiminimų tipą ilgalaikė atmintis skirstoma į epizodinę, semantinę ir procedūrinę. Epizodinė atmintis atsimena įvykius ir patyrimą.Joje kaupiama subjektyvi informacija apie praeitį. Semantinė atmintis — tarsi organizuota žinių bazė: joje laikomi faktai, išmokti dalykai (pvz. užsienio kalbos žodžiai). Semantinės atminties faktai taip pat gali būti subjektyviai iškraipyti. Procedūrinė atmintis įgalina atsiminti apie vieno ar kito darbo atlikimo procesą (pvz. automobilio vairavimas). Kai proceso informacija pilnai perkeliama į šią atmintį, procesas tampa automatiniu — apie jį specialiai galvoti nereikia. Tačiau ilgai proceso nenaudojant, įgūdžiai, tikslūs veiksmai gali būti primirštami.
Informacijos perkėlimo iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę procesas gali būti skirtingų lygių. Kuo tiksliau apibrėžiama ir kuo aukštesniu lygiu perkeliama informacija, tuo didesni šansai ją atrasti vėliau. Galima tai daryti paviršutiniškai arba giliai (shallow or deeper). Pirmu atveju atsimenama pojūčių (sense) įtakota informacija (pvz. matant užrašytą žodį — ar jis buvo didžiosiomis, ar mažosiomis raidėmis), antru — reikšmė (pvz. žodžio kilmė, prasmė, vizualinė forma). Tyrimai parodė, kad geriau atsimenama naudojantis aukštesniu lygiu atsimintus dalykus, nes tuomet informacija lengviau išskiriama (tiksliau apibrėžiama) ir su ja būna daugiau patirties. Taip pat nustatytos ir kitos trys geresnio atsiminimo, įsimenant giliai, priežastys: sąsajos su savimi (self-referential encoding), konteksto ir specifikos įtaka (the power or context and specificity) bei emocijų ir nuotaikos įtaka (the influence of the emotions and mood). Sąsaja su savimi įtakoja geresnį informacijos prisiminimą: pavyzdžiui, pamačius produkto reklamą jį paprasčiau įsiminti, bandant įsivaizduoti kaip būtent tas produktas gali pagelbėti buityje. Konteksto (aplinkos) ir specifikos įtaka — jei sutinkame gatvėje “kažkur matytą žmogų”, ir prisimename, kur ir kada jį matėme anksčiau — tikėtina, kad apie šį žmogų galėsime pasakyti daugiau, nei vos tik jį pamatę. O emocijų įtaka yra ta, kad malonius prisiminimus atgaminame daug greičiau, tikslesnius, ir išlaikome ilgiau, nei nemalonius. Taip pat įtakos turi ir emocinis kontekstas — jei žmogus nusiteikęs negatyviai, apimtas depresiškų nuotaikų — jis blogus prisiminimus atsimins lengviau, nei būdamas geros nuotaikos, ir atvirkščiai, Todėl depresija yra sunkiai “perlaužiama” liga, o apie kai kuriuos žmones priešingai — atsiliepiama kaip “nepagydomus optimistus”. Optimistas gyvena gera nuotaika, keliančia gerus prisiminimus, o depresijos apimtas žmogus — nuotaika, keliančia blogus prisiminimus.
Atsiminti galima tiesiogiai, kai prisimenama tai, kas norima prisiminti, ir netiesiogiai, kai atmintis įtakoja tam tikrą elgseną ar veiksmus, net ir nebandant to atsiminti. Atsiminimas gali būti dvejopas: informaciją galim atgaminti, arba ją atpažinti (recall and recognition). Atgaminti sudėtingiau. Pavyzdžiui, egzamine sunkiau teisingai parašyti apibrėžimą, nei iš dviejų apibrėžimų pasirinkti teisingą. Be to, informaciją būtina nuolat “atšviežinti”: jei ilgą laiką nenaudojote įgytų žinių, kurias galėdavote atgaminti (recall), po kurio laiko jas jau tegalima tik atpažinti (recognize), o vėliau darosi sunku ir tai. Taip pat įtakos turi senų ir naujų žinių interferencija. Jei prieš tai žinota informacija yra keičiama nauja (pvz. įstatymas), gali būti sunku atgaminti, kuri yra aktuali, kuri — pasenusi. O kaip, nepaisant šių sunkumų, savo puikią atmintį gali demonstruoti “atminties ekspertai”? Pirma, jie dažnai yra vienos ar kelių sričių specialistai, turintys didelį ir visapusišką savo srities žinių bagažą ir patirtį, įgytą per ilgą laiką. Jie ryškiau įsimena informacinius tos srities vaizdus. Taip pat nauja informacija randa teisingą vietą jau esamoje žinių aibėje, taip užpildydama nedideles spragas ar pratęsdama faktų grandinę. Žinoma, specialistai, dirbdami savo srityje ar ja toliau domėdamiesi, dažnai kartoja jau žinomą informaciją.
Prie viso to, yra dar viena ilgalaikės atminties rūšis — “autobiografinė atmintis” (autobiographical memory). Ji saugo praeities asmeninę patirtį bei pastebėjimus apie tam tikrus įvykius. Kas įdomiausia, ši atmintis gali “apgauti”: kai kurie atsiminimai iškraipomi, o kai kurie kiti net nebuvo realūs įvykiai. Priežastys įvairios. Tam tikri skausmingi išgyvenimai gali būti pakeičiami kitais, ne tokiais nemaloniais. Tačiau esminiai dalykai prisimenami gerai. Šia kryptimi domėjosi Matlin, Sutherland ir Hayes (gaila, Wikipedijoje informacijos apie šiuos žmones neradau). Pastebėta, kad kai kuriuos itin išsiskiriančius faktus, patirtį žmonės atsimena labai gerai (flashbulb memory). Iš kitos pusės, autobiografinė atmintis gali būti pažeidžiama siekiant surasti vientisumą tarp praeities įvykių ir dabartinės situacijos. Todėl kai kurie faktai gali būti pakeisti arba pamiršti (tam turi įtakos ir praeities “gėdijimasis”). Kai kurie — sugalvojami tam, kad “užpildyti spragas”. Kiti — gali būti netgi “įteigti” iš šalies. Norint pagerinti autobiografinę atmintė, reikia išmokti apsisaugoti nuo “įteigtų” faktų, atminties persidengimo (interferencijos) ir informacijos iškraipymų.
Perskaičiau šį knygos skyrių, ir prisipažinsiu: iš tiesų yra mano autobiografinėje atmintyje faktų, kurie atsirado iš neaišku kur. Lyg ir atrodo tiesa, tačiau pasikapstęs praeityje nerandu jokių tų faktų teisingumo įrodymų. Vadinasi, arba dalį informacijos pamiršau (įrodymus), arba tie faktai yra sugalvoti tam, kad užpildyti “tuštumą” tarp praeities ir dabarties.
Ankstesnis straipsnis: 30 dienų atminties gerinimui. 1 diena.
RSS
