Greitasis skaitymas (Speed reading)

Ar norite patobulinti savo skaitymo įgūdžius? Perskaityti greičiau, daugiau, įsiminti geriau? Žinoma, daugelis to nori… O ar tai įmanoma?..

Daug gyvų pavyzdžių rodo, kad taip. Tai neateina savaime, tačiau greitojo skaitymo įgūdžiai išlavinami. Šiame straipsnelyje pabandysiu apžvelgti principus, kuriais naudojantis pasiekiama didesnė spausdintos informacijos skaitymo sparta, tuo pačiu gerinant ir perskaitytų faktų užfiksavimą. Populiarus pavyzdys: kai matote kiškį, jums nereikia balsu sau pasakyti “aš matau KIŠKĮ” tam, kad suvoktumėte matąs kiškį :-) Jūs jį tiesiog matote, ir žinote, kad tai kiškis. Panašūs principai galioja ir skaitant knygas…Apie “greitąjį skaitymą” pirmą kartą išgirdau prieš keletą metų, skaitydamas vienos news.omnitel.net naujienų grupės žinutes. Kadangi Google yra visagalis, jo pagalba netrukau surasti apie tai ir daugiau informacijos. Vėliau dar teko lankytis Algimanto Andrijausko vedamame seminare apie greitąjį skaitymą (Papildyta 2008-01-17: konstruktyvi seminaro kritika ir “atsišaudymas” yra čia). Iš esmės nieko naujo jame nesužinojau, tačiau tai buvo gera proga užsiimti visų teorinių žinių taikymu praktiškai. Nepaisant to, itin įspūdingų, rekordinių rezultatų nepasiekiau, nors tuo metu skaitymo greitis buvo gerokai padidėjęs. Toliau tobulėti trukdė asmeninės priežastys — per mažai tam skyriau dėmesio. O čia pabandysiu gan trumpai apžvelgti sukauptą savo patirtį, susijusią su “greituoju skaitymu”.

Tipiškai knygas žmonės skaito iš kairės į dešinę, akimis vesdami kiekvieną eilutę. Perskaičius eilutę, grįžtama į eilutės pradžią, surandama kita eilutė ir ji vėl skaitoma akimis vedant iki dešiniojo puslapio krašto. Didžioji dalis žodžių “artikuliuojama” garsiai, pusbalsiu arba tyliai. Šios priežastys įtakoja skaitymo greitį, nes:

• neišlavintas, mažas regos kampas leidžia vienu metu regėjimo lauke matyti tik nuo 1 iki 3-5 žodžių. Todėl skaitoma pažodžiui, fiksuojant kiekvieną žodį
• akys atlieka sudėtingą darbą. Jei puslapyje yra 30 eilučių, ir kiekviena iš jų — 20 cm ilgio, realiai perskaitome 6 metrų ilgio tekstą. Tačiau akys atlieka dvigubą darbą, nes kiekvieną eilutę perskaičius dar reikia grįžti į eilutės pradžią. Todėl tenka daryti pertraukas, kad akys gautų pakankamai poilsio
• žodžių artikuliacija neleidžia teksto suvokti didesniu tempu, nei apytikslis kalbėjimo greitis

Rezultate turime, sakykim, 200 žodžių per minutę skaitymo greitį. O kas leistų pasiekti geresnių rezultatų?

• skaitymo krypties pakeitimas. Skaityti ne iš kairės į dešinę, o iš viršaus žemyn (geru atveju) arba žvelgiant į puslapio centrą ir perspektyviai matant viso puslapio informaciją(idealiu atveju). Žinoma, tai galioja ne visam spaudos formatui — pavyzdžiui, laikraščio puslapis yra per didelis, kad būtų galima matyti viską nuo kairės iki dešinės pusės, arba nuo viršaus iki pačios apačios
• subvokalizacijos atsikratymas
• informacijos visumos suvokimas, vietoje atskirų žodžių suvokimo.

Kaip tai pasiekti?

Artikuliacijos panaikinimas

Artikuliacijos panaikinimui galima naudoti įvairius metodus. Tikslas — akimis žiūrėti į tekstą, tačiau jo netarti nei balsu, nei mintyse. Sudėtinga, ypač jei vaikystėje daug neskaitėte. Kiek teko girdėti, subvokalizacijos lengviausia atsikratyti būtent jauname, ikimokykliniame ir pradiniame mokykliniame amžiuje, kai dar nėra tvirtai susiformavę spausdintinio teksto skaitymo įpročiai.

Metodai, apie kuriuos teko girdėti ir pačiam išbandyti:

• jei tekstą skaitote balsu ar pusbalsiu — tarp dantų įkiškite ploną ilgą daiktą, pavyzdžiui, pieštuką ar šaukštelį, kuriuo prispausite liežuvį neleisdami jam laisvai judėti (rožės įsikąsti, kaip rodoma filmuose, nepatartina, nes šios nuostabios gėlės spygliuotos, ir galite rimtai susižeisti ;-) ). Lūpoms neleiskite susičiaupti. Tuomet bandykite greitai skaityti tekstą, tuo pačiu metu kontroliuodami lūpas ir liežuvį ir neleisdami jiems judėti
• jei tekstą skaitote mintyse — savikontrolė ir teksto, parašyto užsienio kalba, kurios nemokate, skaitymas. Paimkite, pavyzdžiui, ispanų, vokiečių, prancūzų, italų ar kokią kitą knygą. Jų galite rasti daugumoje didesnių knygynų. Patartina rinktis knygą, parašytą lotyniškais rašmenimis. Skaitykite nepažįstamą tekstą tiesiog tam, kad smegenys priprastų nekartoti to, kas matoma akyse. Galite skaityti ir paprastą tekstą iš dešinės į kairę, arba atsispausdinę veidrodinį atspindį. Tačiau tai yra pakankamai neįprasta.

Rezultate, net ir skaitydami įprastai — iš kairės į dešinę — galite pasiekti akivaizdžių rezultatų. Visų pirma, mažiau apkrausite smegenis (joms nereikės siųsti signalų kalbėjimo padargams arba apgalvoti ką tik perskaitytą žodį). Antra, kalbėsenos greitis yra daug mažesnis už skaitymo ir suvokimo greitį, tad taip atsikratysite papildomo “stabdžio”, kuris įsijungia, jei skaitydami nebespėjate mintyse kartoti ką tik pamatytos medžiagos. Ir trečia, dabar galėsite skaityti po keletą žodžių iš karto, nes nebereikės kiekvieno artikuliuoti.

Periferijos lavinimas

Kadangi akimis reikia apimti kuo daugiau teksto, periferijos lavinimas — antras žingsnis didinant skaitymo greitį. Tikslas — vienu metu pamatyti kuo daugiau teksto. Pradžioje galima siekti pamatyti kuo daugiau vienoje eilutėje parašytų žodžių, arba tam tikrą stačiakampį teksto fragmentą. Ilgainiui — keletą eilučių vienu metu, o vėliau — visą nedidelį puslapį.

Periferijos lavinimo metodai:

• “didėjantys” objektai. Principas: video medžiagoje rodomas objektas, kuris didėja. Pradžioje akis žiūri į mažą, ekrano centre esantį daiktą (pvz. geometrinę figūrą ar žodį), o einant laikui jis plečiasi, kol užima visą ekraną. Tikslas — “nepaleisti” objekto kontūrų iš regėjimo lauko kuo ilgiau. Daug šiam ir kitiems metodams skirtos video medžiagos galite rasti YouTube svetainėje. Taip pat skirtos specialios kompleksinės programos, kuriose galite ne tik lavinti šiuos įgūdžius, bet taip pat atlikti suvokimo ir greičio skaitymo testus bei stebėti savo progresą
• Shultz (Schultz) lentelės. Tai tipiškai 4×4, 5×5 ar didesnė kvadratinė lentelė su atsitiktine tvarka langeliuose surašytais skaičiais nuo 1 iki 16 arba 25 (galimi kiti variantai — iki 36, 49 ir t.t.). Daug variantų (didelės, mažos, stambaus ar smulkaus plano) galite pasidaryti ir atsispausdinti su bet kuria lentelių tvarkymo programa (Microsoft Excel, OpenOffice Calc ar kt.). Tikslas: žiūrėdami į lentelės centrą ir nejudindami akių obuolių, galvos bei popieriaus, žvilgsniu suraskite paeiliui visus skaičius nuo pirmo iki paskutinio
• skaitymas iš nustatyto taško. Vienas būdas — lapo su teksto viduryje padėti tašką, ir, žiūrint į jį bei nejudinant akių, stengtis pamatyti ir sugebėti išskirti kuo daugiau aplink tašką esančių žodžių. Kitas metodas — skaitomos knygos lape pieštuku nubrėžti dvi vertikalias linijas, taip lapą padalinant į tris stulpelius. Vietoje to, kad subraukyti knygą, galima pavyzdžiui sąvaržėlėmis pritvirtinti du plonus siūlus ar uždėti siauras ir plonas plastikines juosteles. Ir tuomet stengtis perskaityti tekstą eilutė po eilutės. Tačiau vietoje to, kad akimis vesti nuo kairės į dešinę, reikia naudotis fiksuotomis eilutės vietomis — tomis, kur pažymėta linija. Taigi pirma žvilgsnis nukreipiamas į eilutės vietą, kurioje yra pirmoji linija. Tuomet stengiamasi aprėpti informaciją nuo eilutės pradžios iki antrosios linijos. Suvokus informaciją, žvilgsnis perkeliamas toje pačioje eilutėje, ties antrąja linija, ir dabar stengiamasi suprasti informaciją nuo pirmosios linijos (tai persidengia su prieš tai perskaityta informacija), iki eilutes pabaigos. Jei tai per sunku, ir akys nesugeba tiek pamatyti, galima naudoti tris linijas, tekstą dalinančias į keturis stulpelius, ir skaitant pirmu žvilgsniu aprėpti informaciją nuo eilutės pradžios iki antros linijos (žvilgsnis nukreiptas į pirmą liniją), o antru ypu — nuo antros linijos iki eilutės galo (žvilgsnis nukreiptas į trečią liniją)
• natūralus periferijos gerinimas. Eidami, važiuodami ar dirbdami stenkitės neapsiriboti žvilgsniu į vieną tašką. Stenkitės matyti ir aplinką. Žinoma, esant smulkiam, atidumo reikalaujančiam darbui (pvz. rankinis graviravimas) to padaryti gali ir nepavykti.

Skaitymas “skanuojant”

Paskutinis žingsnis, atsikračius subvokalizacijos ir išlavinus periferinį regėjimą — tai pritaikyti greitam teksto “prabėgimui”. Metodai:

• “žodžių debesys”. Šiam metodui skirtos video medžiagos taip pat galite rasti YouTube arba naudokitės specialiomis programomis. Principas: ekrane rodomi įvairūs, kartais tarpusavyje susiję, kartais — visiškai nesusiję žodžiai, išmėtyti po visą matymo lauką. Jie greitai keičiami kitais, kitaip išdėstytais žodžiais. Tikslas: stengtis pastebėti ir atpažinti kuo daugiau žodžių.
• “slenkantis tekstas”. Tai — metodas, artimas jau išlavintam greitajam skaitymui. Ekrane iš apačios į viršų slenka tekstas, kurį jums reikia skaityti ir suprasti, žiūrint į eilutės centrą. Tam naudojant specialias programas, įmanomas automatinis slenkančio teksto greičio reguliavimas.

Rezultatai

Norint pasiekti gerų rezultatų, neužtenka vien perskaityti tai, kas čia parašyta. Nuolat treniruokitės, ieškokite naujų pratimų, būtų, informacijos apie greitąjį skaitymą. Jos — pilnas internetas. Nesitikėkite, kad tobulus rezultatus pamatysite jau po vienos ar dviejų dienų ar savaitės.

Apibendrinant, greitasis skaitymas turėtų atrodyti taip: atsiverčiate knygos puslapį, akimis nusitaikote į pirmos (arba netgi tolimesnės) eilutės centrą, ir pamažu vedate žemyn, suvokdami visą informaciją po eilutę ar net kelias eilutes iš karto. Tada pereinate prie dešiniojo puslapio. Iš anksto pasiruošiate kito puslapio atvertimui, užkišdami pirštą. Kam to reikia? Esant dideliam skaitymo greičiui, puslapio pervertimas taps santykinai daug laiko užimančiu darbu, tad geriau jį atlikti kaip galima greičiau. Arba, anot Andrijausko, galit pabandyti tiesiog atsivertę puslapį, žiūrėti į jo centrą, ir žvilgsniu aprėpti visą jame esančią informaciją iš karto.

Įspėjimas

Svarbiausia, nepersistenkite. Jei pajausite akių skausmą, galvos svaigimą — nepamirškite tuoj pat nutraukti eksperimentų ir pakankamai pasiilsėti.

Smagaus skaitymo!

Taisyta 2008-01-15: nemažai informacijos apie paprastą skaitymą ir greitąjį skaitymą pateikia ir lietuviškoji wikipedia.