Velnių malūnas 2008 (#9)

Gali būti, kad vakar teko paskutinį kartą lankytis Mulen Ruže. Dabartinius Profsąjungų rūmus, kuriuos įsikūręs ir šis klubas, ketinama griauti. Projektas “Tautos namai” paprastų internautų nėra vertinamas vienareikšmiškai. Ar nesikartos Lietuvos kino teatro scenarijus — šiemet jau nesužinosim.

O šią naktį netikri velniai netikrame malūne suko netikras girnas. Nors jau devintą kartą braškėdamos, girnos girgždėjo visai padoriai. Visą malimo procesą šiek tiek gadino techninės problemos, ne itin kokybiškas, panašus į mėgėjišką, įgarsinimas ir už pulto stovinčių operatorių žolytės ar cigarečių dūmų “aromatas”, sklindantis aplink. Žmonių taip pat nebuvo sausakimša. Gal kiek atbaidė bilieto kaina (35 Lt).

Visą malūną vėlesniam nei numatyta startui paleido ne taip seniai atgimusi, tačiau garbingų laimėjimų prisirinkusi grupė “Wozu“, priekin vedama MIFiečio Liudo Čereškevičiaus. Jauni, energijos nestokojantys vaikinai scenoje smagiai “patriukšmavo”. Panašiomis nuotaikomis ir gitaromis apsiginklavę po jų kilo Saprophytes. Po jų vėliavėlė ir mikrofonai bei kabeliai buvo perduoti “Ruination“, kuriuos, tiesą sakant, paskutinį kartą girdėjau dar esant vokalistui Jonui Čepuliui. Dabar vietoje jo ant scenos balsu klausytojų ausis atakuoja Rina Fraimanaitė.

Grupė “pievos“. Visiems patinka, porelės romantiškai apsikabinę siūbuoja ir mėgaujasi lyriškomis dainomis. Toliau ant scenos — “Mano juodoji sesuo“, kartu pristatydami ir 15 metų gyvavimo proga išleistą CD/DVD albumą “Essential Curse – The best of MJS 1992-2007″. Toliau Velnių malūno rankeną perėmė kailiniais apdarais apsirėdę “Atalyjos” artistai. Kaip ir tikėtasi, daug kam tai buvo vakaro “vinis” (nors gal kiek perlenkiau). Pabaigus pasirodymą, visi būdami pakilios nuotaikos išklausė ir vedėjo pranešimą apie “didelę staigmeną”. Ja turėjo būti grupės “Juodoji Subata” (hm… Kažkur girdėtas panašus žodžių junginys “Black Sabbath“) pasirodymas, tačiau jau po pirmos dainos nusprendžiau, kad tai — pats geriausias momentas palikti Mulen Ružą. Išeisiu iš koncerto išsinešdamas malonius likusius “Atalyjos” folkroko garsus.

O išėjus… Spėkit, kas? Plikšala. Nesitikėjau. Net mano “batai su protektoriumi” nelaikė tokio slidumo, ir leisdamasis nuo Taurakalnio žemyn tik spėjau “vairuoti”. Laimei, šaligatviai buvo pabarstyti smėliu, tad kelionė pėsčiomis į Žirmūnus neprailgo. Čia staiga patyriau nušvitimą. Ar Jums teko matyti autoplius.lt arba kituose virtualiuose automobilių turguose komentarus apie parduodamus agregatus ledas, ledinis auto, ledinė audinė? Ne? Tai nudžiuginsiu: praeitą naktį kas antrą pastatytą TP buvo galima apibūdinti šiuo nuostabiu žodžiu. LEDAS. Beje, ne toks jau plonas ledo sluoksnis dengė ne tik šaligatvius ar automobilius, bet ir tiltų turėklus. Įdomu, ar bent vienas drąsuolis, vaikštantis tilto konstrukcijomis (Mindaugo tiltas) ar sėdintis ant turėklo (Žaliasis tiltas) būtų išdrįsęs tai pakartoti esant tokioms sąlygoms…

Štai čia galite rasti ir albumą su nuotraukomis iš renginio. Nuotraukų autorinės teisės priklauso jų autoriams.

Tiems, kas prijaučiat “Katedra“, “Diktatūra“, “Thundertale” — nepamirškit Mulen Ružo aplankyti ir 2008-aisiais, sausio 12! Vyks koncertėlis “rokas prieš komunizmą” (plačiau žr. Patriotai.lt puslapyje).