Greitasis skaitymas (Speed reading)

Ar norite patobulinti savo skaitymo įgūdžius? Perskaityti greičiau, daugiau, įsiminti geriau? Žinoma, daugelis to nori… O ar tai įmanoma?..

Daug gyvų pavyzdžių rodo, kad taip. Tai neateina savaime, tačiau greitojo skaitymo įgūdžiai išlavinami. Šiame straipsnelyje pabandysiu apžvelgti principus, kuriais naudojantis pasiekiama didesnė spausdintos informacijos skaitymo sparta, tuo pačiu gerinant ir perskaitytų faktų užfiksavimą. Populiarus pavyzdys: kai matote kiškį, jums nereikia balsu sau pasakyti “aš matau KIŠKĮ” tam, kad suvoktumėte matąs kiškį :-) Jūs jį tiesiog matote, ir žinote, kad tai kiškis. Panašūs principai galioja ir skaitant knygas…

Karo menas (Sun Tzu)

“[...]Būtent šis kūrinys apie karo strategiją, kurį maždaug prieš du šimtus metų išvertė prancūzas misionierius, labiausiai paplito Vakaruose. Jį nepaliaudamas studijavo ir naudojo Napoleonas ir galbūt kai kurie nacių vyriausieji kariuomenės vadai. Paskutiniuosius du tūkstančius metų jis išliko svarbiausias Azijos karinis traktatas, kurio pavadinimą yra girdėję netgi paprasti žmonės. Kinų, japonų, korėjiečių karo teoretikai ir kariai profesionalai privalėjo studijuoti šią knygą. Daugybė joje minimų strategijos nuostatų, jau pradedant nuo VIII a., suvaidino nemenką vaidmenį legendinėje Japonijos karų istorijoje. Daugiau nei tūkstantį metų šio veikalo koncepcijos kėlė karštas diskusijas ir aršius filosofinius debatus[...]“

Aukščiau pateikta ištrauka iš garsiojo traktato apie kariavimo strategiją “Karo menas“. Knygą skaičiau ne todėl, kad ruošiuosi karui, ar vesti į mūšį šimtatūkstantinę kariuomenę. Ne. Skaičiau savo malonumui, tikėdamasis rasti įžvalgų, pritaikomų realiame gyvenime.

Asmeninė nuomonė: visų pirma, tai trumpa knyga, kuriai perskaityti pakanka kelių valandų (truputį daugiau nei 100 puslapių). Antra, tai knyga, kurią nebūtina suprasti pažodžiui. Knygoje aprašoma karo taktika, vadui, kaip lyderiui, būtinos asmeninės savybės ir universalūs teiginiai, tinkantys tiek karo lauke, tiek konkurentų debatuose. Skaitant Sun Tzu išmintį, natūraliai kyla įvairiausių turinio interpretacijų ir idėjų, kaip visa tai pritaikyti šiuolaikiniame konkurencijos persmelktame pasaulyje. Atrodo, kad didžiąją knygos dalį galima laikyti metaforomis, vaizduojančiomis kasdienės aplinkos situacijas ir rekomenduojamą elgseną. Tai patvirtina ir knygos anotacija:

Sun Tzu (544 m.pr.Kr. -496 m.pr.Kr.) veikalas „Karo menas” yra pati pirmoji ir garsiausia knyga apie strategiją, turėjusi milžiniškos įtakos žmonijos istorijai. Pirmą kartą šį kūrinį prieš du šimtus metų išvertė prancūzas misionierius. Šiandien jau žinoma, jog „Karo menu” vadovavosi Napoleonas, vokiečių generolai Antrojo pasaulinio karo metais ir netgi amerikiečiai, planuodami operaciją „Audra dykumoje”. Šiandien viso pasaulio skaitytojai, tarp jų ir Vakarų verslo atstovai, ieško šioje knygoje įkvėpimo ir patarimų kaip pasiekti tikslą įvairiausio pobūdžio konkurencinėse situacijose.

Asmeninis vertinimas balais: 9/10.

Nenuostabu, kad yra ir įvairių “Karo meno” interpretacijų. Viena jų (Sun Tzu karo menas lyderiams), parašyta Mark McNeilly, turėtų būti įdomi ir naudinga verslininkams bei šiaip aktyviai už savo ir darbovietės interesus kovojantiems darbuotojams. Jei kas nors esate perskaitę — pasidalinkite įspūdžiais.

“Dangus — tai dviejų pradų in ir jan derinys, šaltis ir kaitra, metų laikų kaita, paklūstanti ir prieštaraujanti pergalei kare. Žemė — tai aukštai ir žemai, arti ir toli, sunku ir lengva; tai plati ar siaura vietovė, pražūtingas ar saugus kraštas. [... ] Tie, kurie gerai ginasi, slepiasi žemės gelmėse, o tie, kurie gerai puola, veržiasi iš dangaus aukštybių. “
– Sun Tzu, “Karo menas” 

Zona (Lee Child)

Neseniai perskaičiau ne itin ilgą (~300 psl) ir “lengvą” trilerį “Zona“. Apie rašytoją Lee Child ir jo kūrybą pirmą kartą išgirdau 2004-aisiais, kai į akiratį pateko originalo kalba parašytas kūrinys “Running Blind“. Įdomus faktas, kad šiuo pavadinimu kūrinys pasirodė JAV rinkoje. Britų rinkai skirtas variantas buvo pavadintas “The Visitor”. Tuo metu, perskaitęs keletą pirmųjų romano puslapių, užverčiau ir grąžinau bibliotekai. Anglų kalba buvo per sudėtinga. Be to, tuo metu turėjau daugiau paruoštos skaitymui literatūros. Tačiau šį rudenį knygyne netikėtai aptikau jau girdėto autoriaus knygą, paskaičiau anotaciją ir… nusipirkau. Namuose ji sėkmingai atsidūrė skaitymui paruoštų knygų krūvoje. Ir štai prieš kelias savaites, rūšiuodamas visą turimą spausdintą turtą, užmečiau akį į anotaciją. Sudomino:

Netikėtai iš atminties išplaukus senam plokštelės pavadinimui, Džekas Ryčeris nutaria išlipti iš autobuso viename Dievo pamirštame užkampyje ir keturiolika mylių žingsniuoja per lietų tuščiu keliu. Vos tik pasirodo dailiame mažame Margreivo miestelyje, jį areštuoja ir įmeta į kalėjimą. Jis miestelyje vienintelis nepažįstamasis, todėl pirmoji per trisdešimt metų šiose vietose žmogžudystė primetama jam.
Tačiau Ryčeris nėra paprastas bastūnas. Užaugęs armijoje, jis yra kietas vyras, buvęs karo policininkas, išmokęs greitai galvoti ir dar greičiau veikti. Kai negailestinga paslaptis ima aiškėti, o aukų kūnų kalnas auga, visi pradeda suprasti, kad kažkas smarkiai apsiriko pasirinkdamas Džeką Ryčerį atpirkimo ožiu.
“Zona” yra naujo, bet jau itin garsaus rašytojo įtempto siužeto trileris. Žiaurios žmogžudystės keičia viena kitą, tačiau autorius švelnina siužetą — įpina jaudinančią meilės istoriją, nuspalvintą humoro. Li Čaildas nepaprastai sumaniai įkvepia gyvybę puikiai pavaizduotų veikėjų grupei, o ypač Džekui Ryčeriui, kuris savo šiurkščiu individualizmu ir brutaliu sumanumu yra tikras mūsų laikų herojus.

Po to jau nebesugebėjau atsitraukti, kol neužverčiau paskutinio “Zonos” puslapio.

Trumpa asmeninė nuomonė apie knygą: knyga dinamiška, tačiau įvykius sekti lengva. Veiksmas vystomas paraleliai keliose vietose. Minusas — keletą kartų pajutau loginės jungties trūkumą tarp to, kas “buvo” ir kas “vyksta dabar”. Visumoje, kūrinys tikrai vykęs,. Norint pasinerti į detektyvinę istoriją, kurioje karaliauja šaltakraujis įžvalgus kovotojas, visuomet išsisukantis nuo užpuolikų ir problemų — pasiruošimo nereikės. “Imi ir skaitai”.

Vertinimas balais: 8/10.

Susidomėjusiems: kol kas į lietuvių kalbą išverstos tik dvi Lee Child knygos: “Zona”, atnešusi autoriui pripažinimą, ir “Persveideris” (“Persuader“). Pastarosios dar neskaičiau.

Velnių malūnas 2008 (#9)

Gali būti, kad vakar teko paskutinį kartą lankytis Mulen Ruže. Dabartinius Profsąjungų rūmus, kuriuos įsikūręs ir šis klubas, ketinama griauti. Projektas “Tautos namai” paprastų internautų nėra vertinamas vienareikšmiškai. Ar nesikartos Lietuvos kino teatro scenarijus — šiemet jau nesužinosim.

O šią naktį netikri velniai netikrame malūne suko netikras girnas. Nors jau devintą kartą braškėdamos, girnos girgždėjo visai padoriai. Visą malimo procesą šiek tiek gadino techninės problemos, ne itin kokybiškas, panašus į mėgėjišką, įgarsinimas ir už pulto stovinčių operatorių žolytės ar cigarečių dūmų “aromatas”, sklindantis aplink. Žmonių taip pat nebuvo sausakimša. Gal kiek atbaidė bilieto kaina (35 Lt).

Visą malūną vėlesniam nei numatyta startui paleido ne taip seniai atgimusi, tačiau garbingų laimėjimų prisirinkusi grupė “Wozu“, priekin vedama MIFiečio Liudo Čereškevičiaus. Jauni, energijos nestokojantys vaikinai scenoje smagiai “patriukšmavo”. Panašiomis nuotaikomis ir gitaromis apsiginklavę po jų kilo Saprophytes. Po jų vėliavėlė ir mikrofonai bei kabeliai buvo perduoti “Ruination“, kuriuos, tiesą sakant, paskutinį kartą girdėjau dar esant vokalistui Jonui Čepuliui. Dabar vietoje jo ant scenos balsu klausytojų ausis atakuoja Rina Fraimanaitė.

Grupė “pievos“. Visiems patinka, porelės romantiškai apsikabinę siūbuoja ir mėgaujasi lyriškomis dainomis. Toliau ant scenos — “Mano juodoji sesuo“, kartu pristatydami ir 15 metų gyvavimo proga išleistą CD/DVD albumą “Essential Curse – The best of MJS 1992-2007″. Toliau Velnių malūno rankeną perėmė kailiniais apdarais apsirėdę “Atalyjos” artistai. Kaip ir tikėtasi, daug kam tai buvo vakaro “vinis” (nors gal kiek perlenkiau). Pabaigus pasirodymą, visi būdami pakilios nuotaikos išklausė ir vedėjo pranešimą apie “didelę staigmeną”. Ja turėjo būti grupės “Juodoji Subata” (hm… Kažkur girdėtas panašus žodžių junginys “Black Sabbath“) pasirodymas, tačiau jau po pirmos dainos nusprendžiau, kad tai — pats geriausias momentas palikti Mulen Ružą. Išeisiu iš koncerto išsinešdamas malonius likusius “Atalyjos” folkroko garsus.

O išėjus… Spėkit, kas? Plikšala. Nesitikėjau. Net mano “batai su protektoriumi” nelaikė tokio slidumo, ir leisdamasis nuo Taurakalnio žemyn tik spėjau “vairuoti”. Laimei, šaligatviai buvo pabarstyti smėliu, tad kelionė pėsčiomis į Žirmūnus neprailgo. Čia staiga patyriau nušvitimą. Ar Jums teko matyti autoplius.lt arba kituose virtualiuose automobilių turguose komentarus apie parduodamus agregatus ledas, ledinis auto, ledinė audinė? Ne? Tai nudžiuginsiu: praeitą naktį kas antrą pastatytą TP buvo galima apibūdinti šiuo nuostabiu žodžiu. LEDAS. Beje, ne toks jau plonas ledo sluoksnis dengė ne tik šaligatvius ar automobilius, bet ir tiltų turėklus. Įdomu, ar bent vienas drąsuolis, vaikštantis tilto konstrukcijomis (Mindaugo tiltas) ar sėdintis ant turėklo (Žaliasis tiltas) būtų išdrįsęs tai pakartoti esant tokioms sąlygoms…

Štai čia galite rasti ir albumą su nuotraukomis iš renginio. Nuotraukų autorinės teisės priklauso jų autoriams.

Tiems, kas prijaučiat “Katedra“, “Diktatūra“, “Thundertale” — nepamirškit Mulen Ružo aplankyti ir 2008-aisiais, sausio 12! Vyks koncertėlis “rokas prieš komunizmą” (plačiau žr. Patriotai.lt puslapyje).

(otf) gimimas

“Tai tik dar vienas blogas”. Kirtį ant žodžio “blogas” dėkite tokį, kokį norite ;-)

“on the fly“. Šiame skubančiame pasaulyje “bloginimas” tampa itin populiariu būdu pateikti savo mintis į viešumą. Kadangi pas mane minčių/apžvalgų taip pat rečiau ar dažniau pasitaiko, o kai kada norisi pasidalinti mintimis apie perskaitytas knygas, išgirstas naujienas, surastą informaciją ar matytus filmus — čia bus visa tai publikuojama. Iš kitų blogerių praktikos žinau, kad su blogais — kaip su naujomis įmonėmis. Apie 80% iš jų savo veiklą nutraukia per pirmus penkerius metus (blogo atveju, matyt, reikėtų sakyti mėnesius). Ar šio neištiks toks pat likimas — parodys 2008-ieji.